naktovidis

naktóvidis sm. (1) nakties vidurys, vidunaktis: Par patį naktóvidį nenorėčiau par tus miškus važiuoti Brs. Patį naktóvidį sukilo baisi vėsulai Užv. Bobos, susitarusios dviejau, naktovidžiu šliaužia prie daktaro Žem. Bet jauni ir drąsūs žemaičiai nemiegojo. Naktį susirinko jų į du šimtus ir išėjo naktovidžiu priešų smaugti M.Valanč. Pas tave aš naktovidžiais belsiuos rš. Ko braunys naktóvidė[je] į trobą! Šll. Ir drąsumas tavo naktóvidžiu pro kapus eiti! Šv.